Informacija apie kombinuotus vandens šildytuvus

Kaip išsirinkti kombinuotą vandens šildytuvą? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

1. Vidinis šilumokaitis:

a) Šilumokaičių galia išreikiama plotu - m² arba galia - kW. Geriausia rinktis vandens šildytuvą lyginant plotą, nes jeigu lyginsite galią išreištą kW galite suklysti – kiekvienas gamintojas skirtingai apskaičiuoja įtekančią, išbėgančią vandens temperatūrą šilumokaityje, bei vandens kiekio cirkuliaciją vandens šildytuve per valandą;

b) Kuo didesnis (galingesnis) šilumokaitis, tuo greičiau ir pigiau paruošiamas karštas vandens.

c) Greitaeigis šilumokaitis turėtų būti apie 1 m² ploto, tuomet karštą vandenį paruošia per 15-20 minučių.

d) Negreitaeigis šilumokaitis būna nuo 0,1 iki 0,6 m² ploto ir karštą vandenį paruošia per ~60 minučių (priklausomai nuo šilumokaičio ploto ir vandens šildytuvo tūrio gali šis laikas svyruoti 45 – 80 minučių).

e) Su visų gamintojų dujiniais katilais yra rekomenduojama montuoti greitaeigius vandens šildytuvus, tik taip yra pasiekiamas aukščiausias efektyvumas ruošiant karštą vandenį.

f) Mitas – jeigu šilumokaičio pajungimo sriegis yra 1” diametras tai ten tikrai greitaeigis šilumokaitis. Rinkoje yra daug vandens šildytuvų su 1” šilumokaičio diametru, bet negreitaiegiu šilumokaičiu. Priešingai - yra greitaiegių vandens šildytuvų su 3/4'” diametro šilumokaičių pajungimais.

2. Elektriniai kaitinimo elementai (tenai):

a) Dažniausiai būna 2-jų tipų: spiraliniai, turintys kontaktą su vandeniu (principas, kaip sename arbatinuke) ir keramikiniai, neturintys kontakto su vandeniu (kaitinimo elementai įdėti į vamzdelį).

b) Ilgiausią tarnavimo laiką galima pasiekti su netiesioginio šildymo kaitinimo elementais, jų privalumai:

i.      Jų šildomas plotas yra didesnis; ii.      Kalkės esančios vandenyje „nesiklijuojasi“ prie elektrinių tenų, o limpa prie vamzdelio, kuris yra emaliuotas;iii.      Norint pakeisti perdegusį kaitinimo elementą nereikia išleisti vandens;iv.      Vandens šildytuvo vidaus išvalymas yra patogesnis dėl didesnės skylės išėmus flanšą su kaitinimo elementais.

c) Kaitinimo elementų galia dažniausiai svyruoja nuo 1000W iki 2000W. Kuo didesnė galia, tuo greičiau paruošiamas karštas vanduo ir tai nereiškia didesnių energijos sąnaudų.

d) Vandens sušildymo laiką kiekvienas gamintojas skirtingai apskaičiuoja ir retai yra pažymėta iki kokios tempetatūros vanduo yra šildomas. Jeigu nėra nurodyta šių duomenų – prašykite, kad juos pardavėjai pateiktų.

3. Vandens šildytuvo šilumos izoliacija turėtų būti ne mažesnė nei 25-40mm, jeigu nenorite šildydami vandenį tuo pačiu ir šildyti orą esantį patalpoje. Turbūt visuose vandens šildytuvuose yra naudojamas sutankintas penopoliuretanas.

4. Šilumos nuostoliai per parą visų gamintojų taip pat apskaičiuojami prie skirtingų temperatūrų ir dažniausiai nėra minima palaikoma temperatūra. Taigi šioje vietoje reiktų vadovautis izoliacijos storiu arba reikalauti tikslesnių duomenų pardavėjo.

5. Jeigu dauguma šių aukščiau išvardintų duomenų nepavyksta sužinoti, pabandykite palyginti bent vandens šildytuvų svorius – nenustebkite pamatę 30-50% svorių skirtumus tarp skirtingų gamintojų.

6. Visi geros kokybės vandens šildytuvai turi turėti:

• Padidintą magnio anuodą (saugantį nuo kalkių);
• Termometrą rodantį apytikslią temperatūrą;
• Temperatūros reguliavimą (optimalu 3-4 temeratūros nustatymo pasirinkimai)
• Apsaugą nuo užšalimo;
• Apsaugą nuo užvirimo;
• Kontrolinę lemputę rodančią vandens šildytuvo veikimą;
• Vandens šildytuvų bakai turi būti emaliuoti nuo prakiurimo.